Darbo rinkos mokymo centrai Lietuvoje – tušti

Lietuvoje stringa bedarbių mokymas. Ne tik dėl mažesnio finansavimo, bet ir dėl keičiamos pačios bedarbių mokymo sistemos. Šiuo metu beveik tušti Darbo rinkos mokymo centrai kone metai perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai, tuo metu bedarbių mokymo pinigai – vis dar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rankose, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

Alytaus darbo rinkos mokymo centras, kaip ir dar penki, esantys kituose regionuose, pastatytas prieš trejus metus. Tam panaudotos valstybės ir Europos Sąjungos (ES) lėšos. Vien Alytaus centrui išleista 16 mln. litų.

Tačiau jeigu, pavyzdžiui, dar prieš metus ten įrengtose mokymo klasėse kasdien profesijos mokėsi beveik 400 bedarbių, tai dabar jų – dešimt kartų mažiau. Nors nekvalifikuotų bedarbių Alytuje daugėja, o nedarbas Dzūkijos sostinėje siekia 17 proc.

„Statiniai pastatyti, visa įranga, skirta bedarbių mokymui, supirkta. Jeigu mes šiandien norėtume pakeisti paskirtį, mes negalime bent tol to padaryti, kol yra kontroliuojami iš ES gauti pinigėliai. Penkerius metus mes nieko negalim daryti“, – aiškino Alytaus darbo rinkos mokymo centro direktorius Algis Plytnikas.

Darbo rinkos mokymo centrų vadovai pripažįsta, kad jie gyveno šiltnamio sąlygomis ir turėjo didžiąją dalį darbo rinkos mokymų – apie 60 proc. nekvalifikuotų bedarbių mokė populiarių profesijų: mūrininkų, statybininkų, stalių, kirpėjų, siuvėjų.

Tačiau mokslams išleisti milijonai esą dažnai nuėjo vėjais.

Skaityti toliau

 

Situacija Utenos teritorinėje darbo biržoje 2013 m. sausio mėnesį

Sugrįžo į darbo rinką 1088 darbo ieškantys asmenys

Per sausio mėnesį 1088 darbo ieškantys asmenys sugrįžo į darbo rinką, iš jų: 683 įdarbinti, 288 asmenys nukreipti į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, 114 asmenų pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėn., 73 iš jų gavo subsidijas, 3 asmenys pradėjo dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje. 14,6 proc. dalyvavusių priemonėse sudarė jaunimas iki 25 m. amžiaus.

Darbo jėgos pasiūlos pokyčiai

Per 2013 m. sausio mėnesį Utenos teritorinėje darbo biržoje užregistruoti 1914 ieškantys darbo asmenys, iš jų 1745 bedarbiai, daugiausia bedarbių užregistruota Utenos skyriuje – 504.

Tarp užsiregistravusių bedarbių:

21,9 proc. – niekur nedirbę;

20,3 proc. – iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbę 2 ir daugiau metų;

17,8 proc. – jaunimas iki 25 m. amžiaus;

23,7 proc. – vyresni nei 50 m..;

40,7 proc. – gyvenantys kaime;

37,6 proc. – neturintys profesinio pasirengimo.

2013 m. vasario 1 d. Utenos teritorinėje darbo biržoje buvo registruota 18085 darbo ieškančių asmenų, 14632 iš jų – bedarbiai. Per mėn. bedarbių skaičius padidėjo 5,1 proc., tačiau 3,3 proc. buvo mažesnis nei pernai analogišku laikotarpiu. 6310 bedarbių (43 proc.) - moterys, 8322 (57 proc.) - vyrai. Daugiausia bedarbių sausio mėnesio pabaigoje užregistruota Utenos skyriuje - 3393, mažiausiai Molėtų skyriuje - 1838.

Skaityti toliau

 

Mokesčių surinkimas Anglijoje

Asmenys, dirbantys Anglijoje, turi mokėti pajamų mokestį, kurio surinkimą kontroliuoja „Inland Revenue - HM Revenue & Custom“ įstaiga. Galioja progresinis pajamų mokestis, o tai reiškia, kad kuo didesnės gaunamos pajamos, tuo didesnis pajamų mokestis skaičiuojamas. Mokestinių metų pradžia visoje Jungtinėje Karalystėje, įskaitant Angliją, Škotiją, Velsą ir Šiaurės Airiją, yra balandžio 6-oji, ir trunka iki kitų m. balandžio 5-osios. Mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais. Pasibaigus mokestiniams metams (arba ankščiau, jei planuojate nesibaigus metams išvykti iš šalies) teikiamos mokesčių deklaracijos. Galutinis terminas pateikti deklaraciją internetu – iki sausio mėn. pabaigos.

Pagrindiniai mokesčiai Anglijoje yra:

  • Pelno mokestis;
  • Kapitalo prieaugio mokestis;
  • Paveldėto turto mokestis;
  • Žyminis mokestis;
  • PVM (pridėtinės vertės mokestis).

    Skaityti toliau

 

Darbas Norvegijoje ir švaros paslaugų įmonių veikla

Kiek lietuvių yra išvykę dirbti į Norvegiją? Šiuo metu tikslių duomenų nėra, tačiau remiantis tam tikrais faktais, lietuvius Norvegijoje reikėtų skaičiuoti dešimtimis tūkstančių. Taigi, daug mūsų tautiečių dirba norvegų darbdaviams. Vis daugiau atsiranda ir tokių žmonių, kurie dirba ne samdomais darbuotojais, o įkuria nedidelį savo verslą. Dažniausiai verslui pradėti tautiečiai renkasi statybos sritį (įskaitant apdailos bei renovavimo paslaugas) arba švaros, valymo paslaugų sritį.

Todėl svarbu žinoti faktą, kad nuo 2012-ųjų rugsėjo mėnesio visos valymo paslaugų įmonės Norvegijoje iš darbo inspekcijos (Arbeidstilsynet) turi gauti leidimą (godkjenning). Papildomai keliamas ir dar vienas reikalavimas – tokių įmonių darbuotojams reikia nešioti atpažinimo ženkliukus. Godkjenning leidimui gauti turi būti pildomas prašymas (norvegų arba anglų kalba) ir pateikiamas vietos darbo inspekcijai.

Tokį leidimą iš Norvegijos darbo inspekcijos turi gauti visos bendrovės, kurios vykdo veiklą Norvegijoje, nesvarbu, ar jų registracijos vieta Norvegija, ar kita valstybė. Reikalavimas taip pat taikytinas darbuotojams, kuriuos darbams siunčia įdarbinimo agentūros.

Nuo 2012-ųjų gruodžio mėn. valymo bei švaros paslaugų bendrovėms, nepateikusioms prašymo gauti specialų leidimą, yra draudžiama vykdyti veiklą. Draudimas netaikomas tik privatiems namų ūkiams. Samdantiems valymo paslaugų bendroves, rekomenduojama su jomis sudarant sutartis, į sutartį įtraukti punktą, reikalaujantį pateikti veiklai vykdyti būtiną leidimą.

Skaityti toliau